Kas yra IBD ir kaip man buvo diagnozuota krono liga?

Privati nuotrauka: 2023

Pasaulinės sveikatos organizacijos (vokiškai: Weltgesundheitsorganisation, WHO) duomenimis, pasaulyje Krono liga serga apie 3,4 mln., o opiniu kolitu - 2,5 mln. žmonių, t. y. dažniausiai pasitaikančiomis lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis (vokiškai chronisch-entzündliche Darmerkrankung - CED, literatūroje anglų kalba dar vadinama santrumpa IBD - Inflammatory Bowel Disease). Sunku nustatyti nenustatytų ir nediagnozuotų IBD atvejų skaičių, nes daugelis žmonių nesikreipia į gydytoją esant ligos simptomams arba priskiria juos kitoms priežastims.

Nors tiksli IBD priežastis vis dar neaiški, tam tikri rizikos veiksniai gali turėti įtakos IBD eigai ar vystymuisi. Be šeimos anamnezės ir (arba) genetikos, imuninės sistemos disfunkcijos, rūkymo, tam tikrų vaistų ir nesveikos, mažai skaidulų turinčios mitybos (pvz., greito ir (arba) nesveiko maisto, daug riebalų turinčių užkandžių ir perdirbto maisto), yra tam tikros amžiaus grupės, kurioms rizika yra didesnė. Iš tiesų daugeliu atvejų IBD liga pirmą kartą pasireiškia tarp 15 ir 35 metų arba vyresniame, t. y. virš 60 metų, amžiuje.

Kai kurių tyrimų duomenimis, europietiškos kilmės žmonės net turi didesnę riziką susirgti IBD nei kitų etninių grupių atstovai. Be gana neigiamų gyvenimo būdo pokyčių ir aukštesnių higienos normų, kaip viena iš priežasčių įvardijamas genetinis polinkis. Mat specifiniai genų, tokių kaip NOD2, ATG16L1, IL23R, IRGM ir PTPN22, variantai dažniau pasitaiko europiečių populiacijose nei neeuropietiškų šaknų turinčių žmonių populiacijose.

Apie vadinamąją higienos hipotezę: šiuolaikinė higiena daro įtaką imuninės sistemos aktyvumo greičiui, todėl imuninė sistema gali pernelyg greitai reaguoti į nekenksmingus aplinkos dirgiklius. Tai laikoma galimu padidėjusios uždegiminių žarnyno ligų rizikos mechanizmu.

Tam tikros virškinamojo trakto infekcijos, antibiotikų vartojimas, ypač vaikystėje, mažas vitamino D kiekis, lėtinis stresas ir nesveikas gyvenimo būdas gali padidinti IBD riziką. Brenner et al (2020) ir Ungaro et al (2021) pateikia įrodymų, kad ypač sunkūs COVID-19 infekcijos susirgimo atvejai gali net padidinti IBD riziką.

IBD simptomai gali būti įvairūs ir skirtingi. Tačiau dažniausiai minimi šie tipiški IBD nusiskundimai:

• viduriavimas

• pilvo skausmas

• pilvo pūtimas

• vidurių užkietėjimas

• kraujas išmatose

• svorio kritimas

• nuovargis

• apetito praradimas

• mažakraujystė

Priklausomai nuo ligos sunkumo, IBD simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, įskaitant karščiavimą, pykinimą ir vėmimą.

Todėl, norint nustatyti IBD diagnozę, reikia atlikti išsamesnę simptomų analizę, taip pat fizinę apžiūrą, kraujo tyrimus, išmatų tyrimus, taikyti vaizdinimo metodus, pavyzdžiui, rentgeno nuotraukas ir endoskopiją. Nuo to, kokie simptomai būdingi Krono ligai ar opiniam kolitui, priklauso, koks bus konkretus IBD tipas. Kad būtų dar aiškiau, pateikiame dviejų IBD tipų palyginimo pavyzdį.

• Krono liga yra sunkesnė nei opinis kolitas, nes gali pažeisti visą virškinimo traktą, įskaitant plonąją, storąją ir tiesiąją žarnas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra viduriavimas, pilvo skausmas ir spazmai, nuovargis, svorio kritimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, mažakraujystė ir apetito praradimas. Be to, Krono liga gali sukelti ir vadinamuosius už žarnyno ribų esančius simptomus, pavyzdžiui, sąnarių skausmą, odos bėrimą ir akių uždegimą.

• Tuo tarpu opinis kolitas dažniausiai pažeidžia storąją ir tiesiąją žarnas. Dažniausi simptomai yra viduriavimas su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmas ir spazmai, svorio kritimas, nuovargis ir karščiavimas. Sergantieji opiniu kolitu taip pat gali turėti šlapinimosi problemų ir odos bėrimų.

Iš savo patirties, įgytos sergant krono liga, galiu pasakyti, kad ji yra labai varginanti. Ji išsivysto ne staiga, o pamažu - per ilgą laikotarpį. Todėl gali prireikti nemažai laiko, kaip mano atveju - net kelerių metų, kol bus nustatyta tiksli diagnozė, nes klinikinis Krono ligos ir opinio kolito vaizdas neretai painiojamas su kitomis ligomis. Dėl šio fakto ir dėl to, kad šių dviejų ligų eiga sergantiesiems gali būti skirtinga, sudėtinga parinkti tinkamą gydymą. Dėl šios priežasties ypač svarbu visada individualiai pritaikyti gydymą.

---

Mano asmeninė patirtis: Viskas prasidėjo daug anksčiau!

Lietuvoje užaugau save išlaikančioje šeimoje ("ekologiškas" maistas, taip sakant). Pasekiau savo svajonėmis ir išvykau pusmečiui studijuoti į Vokietiją, į Kassel'io universitetą, savo prosenelio gimtinę. Per tą laiką susipažinau su Florian'u - dabartiniu savo vyru. Grįžusi nusprendžiau ekonomikos studijas visiškai perkelti į Kasselį, todėl būdama 20 metų emigravau į Vokietiją. Viskas susiklostė gana gerai. Čia buvo tik vienas kabliukas: nuo šiol turėjau pati rūpintis pinigais ir maisto gaminimu.

Pradžioje buvo tam tikrų iššūkių: sudėtinga būsto paieška, kalbos barjeras, socialinės aplinkos trūkumas.... Nors tai buvo įdomu, kartu kėlė ir stresą. Labai mažai laiko skyriau subalansuotai mitybai. Viena vertus, dėl darbo nepilną darbo dieną, norint save finansuoti, kita vertus, dėl to, kad man reikėjo dvigubai daugiau laiko mokymuisi (skaitymui-vertimui-supratimui ir atvirkščiai), palyginti su vietiniais studentais. Kartais be pusryčių, kartais studentų valgyklos (vok. "Mensa") maistas, dažniausiai tik kažkas "greito į rankas", retai karštas maistas ir beveik visada tik gatavi produktai ir daug saldumynų.

Tuo metu mane labai nustebino ir pradžiugino didelis "greito maisto" produktų pasirinkimas Vokietijos prekybos centruose. Tuo metu aš dar neįvertinau sveiko maisto iš namų!

Tačiau daug sportavau, buvau entuziastinga, ambicinga ir motyvuota visada žiūrėti į priekį ir niekada nepasiduoti, prie ko prisidėjo ir Florian'as:

Privati nuotrauka: 2011, Kassel

2013 m. įgijus bakalauro laipsnį, pirmiausia reikėjo įrodyti savo vertę pirmajame "nuolatiniame" darbe. Deja, bet tai buvo susiję su nuolatiniu stresu, kelių valandų kelionėmis į darbą ir atgal, ilgomis darbo valandomis ir (arba) viršvalandžiais. Be to, greta vis dar studijavau magistrantūrą, taigi atostogų dienomis ir savaitgaliais mokiausi ir ruošiausi egzaminams. Vis mažiau laiko likdavo sportui, poilsiui ir namie ruoštam maistui, pirmenybė buvo teikiama asmeniniams projektams poilsio sąskaita. Tai iš tiesų neliko be gyvenimo atsako. Gaila, kad aš nekreipiau dėmesio į minėtus IBD būdingus fizinius simptomus arba priskyriau juos kitoms priežastims (pavyzdžiui, moteriškajam ciklui, stresui, miego trūkumui, netinkamam maistui). Nuo tam tikro momento man buvo normalu, kad niekada nesijaučiau sveika. "Toks jau gyvenimas",- sakiau sau.

Turėjau vis mažiau laiko sportui, priaugau svorio, buvau nuolat pavargusi ir irzli, nuolat turėjau virškinimo problemų, praradau apetitą, skaudėjo skrandį, kamavo chroniškas kosulys, vargino odos problemos, mažai miegojau ir kt. Mokymasis įgyti vairuotojo pažymėjimą galiausiai organizmui davė atkirtį, buvau ties riba...

Galiausiai 2015 m. teko kreiptis į skubios pagalbos skyrių dėl įtariamo apendicito. Operacija buvo atlikta, po maždaug 4 dienų grįžau namo ir maniau, kad esu pakeliui į pasveikimą. Tačiau nusiskundimai neišnyko.

Po metų sekė kvėpavimo takų tyrimai, labaratoriniai tyrimai, vėliau (mano pačios prašymu!) gastroskopija ir kolonoskopija, kurių metu buvo diagnozuotas žemo laipsnio lėtinis C tipo antralinis gastritas, kuris yra nuolatinio (lėtinio) skrandžio gleivinės uždegimo forma ir buvo (iš dalies) gydomas antibiotikais.

Kurį laiką jaučiausi geriau.

Tačiau 2016 m. pabaigoje vėl kreipiausi į skubios pagalbos skyrių: skubi operacija su absceso drenažu paskutinėje plonosios žarnos dalyje ir klinikine išvada "Sunkus ileitas terminalis. Labai įtartina Krono liga". Ligoninėje išbuvau dvi savaites, daugiau apie gydymą skaitykite kitame straipsnyje!

---

Šaltiniai